Kai nepakanka dangaus

Susisuka neramų guolį mintys.
Bet naktį glosto nuvilnijantys šilti garsai:
Va, atsklendžia pilnatvę žadantis piano,
Santūrūs žodžiai, piešiantys prasmes į rudenį,
Kurių šnabždėjimo, kaip ir lietaus barbenimo,
Įtempus jutimus klausai klausai...

Nubrauksiu ryto sutemas išalkusia ranka
Ir prisisemsiu delnus prieblandos melsvos –
Pridengsiu vakarykštę gėlą švintančia padange,
Rytojui vėlei atiduosiu sapną, miego valandas,
Pažintus-nepažintus potyrius, džiaugsmus
Ir besitęsiančius ieškojimus abiem priimtinos tiesos.