Aš prisimenu

Aš prisimenu pirmąją gėlę
ir nedrąsų tą žodį- tai tau.
Taip mane ši gėlė palytėjo,
aš į dangų tiesiog pakilau!

Šitos akys ir šiandien man sako
ir svaigina, ir traukia mane…
Ilgą kelią abudu nukakom
šventą ugnį išlaikę delne.

Su tavim aš Geguže žydėsiu
nors lauke vėl niūri dargana.
Širdimi prie tavęs prisiliesiu,
kad nušvistų padangė tava.

Šviesios dienos, naktiniai šešėliai
ir auksinis mėnulis aukštai…
Pakartok, pakartoki man vėlei,
kad tu man, tiktai man priklausai...