Atgal į gamtą

Kraštovaizdis pakinta
Laikrodis sustoja
Jau nebėra aukštų namų
Ankštų erdvių
Pušynai kvepia viltimi
Vaiski šviesa parėjo
Tik ne Persėjo įžvalga
Esu sau kliuvinys
Ir vėlei laikrodis sustoja
Esu tik lapas glostomas
Švelnučio vėjo
Per daug žalios
Šie pustoniai ir tonai
Į baritono balsą
Garsai ir spalvos susiliejo
Ir vėlei vėlei laikrodis sustojo
Šalia tik šeškas šuo tyla
Dar virpesys vandens
Jame tik atspindžiai
Tik siluetai netikri
Pasąmonės klasta
Žmogus su žmogumi nesusitiks
Tai - laiko kliūtis
Uodžiu šį žiedą
Pasidabinusi ieva
Ir aš Ieva
Ši nuopuolio gelmė
Pražydo į skaisčiausią
Į balčiausią žiedą
Ir vėlei vėlei vėlei laikrodis sustojo
Man