Lietaus lašeliai

Lašeliai kaba ant tvoros,
Už rankų susikibę.
Nušokti laukia jie progos
Ant žemės, į žolytę.

Nedrumstė niekas jų ramybės.
Lietučio taip reikėjo....
Jų krenta iš dangaus galybė -
Dulksna. Diena be vėjo.

Štai papūtė lengvai šiaurys,
Siūbuoja lašelius rimtai.
Ilgiau kabėti nepavyks,
Išseko jėgos, kaip matai.

Plati lašelių giminė,
Net nesimato pabaigos...
Senokai laukia jų žolė,
Ant jos nukritę, pamiegos...

Lašelių paskirtis plati -
Vieni - medžius pagirdys,
Nuprausia dulkeles - kiti,
Treti - paguodžia širdis...

Jie meilei sutverti, tikrai!
Ir laimę, džiaugsmą neša...
Nuliūdusiems žmonėms - vaistai,
Gėlėms, žolynams - trąšos...

Lašeliai kaupias ežere,
Juos renka upė, jūra...
Vėliau kur dingsta - nežinia.
Tik žiemą pusnys būna.

Šilti lašeliai išgaruoja,
Juos paima aukštyn dangus.
Atšalę - po žeme žiemoja
Ir tik pavasarį nubus...

Kai saulė vakare paraus
Ir uodas tyliai kandžios ausį,
Prašysiu dievo aš - lietaus
Ir meilės, kad jų gaučiau gausiai...:)