-

tu vis bandai įskaityti ką
paukščiai rašo į laiškus tuos laiškus
tuoj pagriebia vėjas išneša ten
kur dangus ne toks žydras ir kur
paukščio danguje įrėžtą skrydį
yra kas perskaito, yra kas sugroja

tu vis dar nemoki sugroti paukščio
laiško tavo smuikas guli šalia tavęs
kartais palieti stygas jos vis dar
nepažįsta paukščių kelių ir
paukščių kritimo

tu vis bandai įskaityti ką paukščiai
rašo į dangų  ir kai vėjas akimirkai liaujasi
dangus palengva nusileidžia ant tavo
odos ir ant tavo smuiko ir judu
abudu pradedat groti

tai daina akmeniu krentančio vanago,
kuris, regis, tuoj įsirėš į žemę,
tačiau akimirka prieš kulminaciją
jis vėl šauna į viršų

tą akimirką prieš kulminaciją trūksta tavo
stygos ir dangų vėl išneša vėjas

ir vėl nei vieno mūsų krašte
nebėra kas perskaito, nebėra kas sugroja
paukščio danguje įrėžtą skrydį