Ne tavo miestas
kvėpuoja mintimis,
ne tu jame
pasėjai grūdą:
juk nusisukęs tyliai išeini
kad vėl sugrįžtum į tą patį prūdą...
... atėmęs svetimas vaivorykštės spalvas
ir prijaukinęs nepažįstamo kaimyno mirtį...
Ne tavo miestas
prakaitu pakvipo,
ne tu jame
dėlioji akmenėlius,
o apsivogęs vėl namo grįžti,
kad ryt ir vėl ateitum pas kaimyną
prisijaukinęs jo šeimyną...
... ir štai dabar tai tavo miestas,
nes tu čia gyveni.


Woriukas









