Sangriūvos

Trykšta šviesmečių atsiųstas pluoštas šviesos.
Mintį skaldo ir perkeičia įprastą tiesą.
Iš kitur, iš tenai. Tau atrodo nėra?
Ši šviesa, ši šviesa, ši šviesa mus paliečia.
Apvalus kamuolys - žemė sukasi dar,
Na ir mes ratuku, ratuku, ratuku.
Nemačiom vis artėjam prie savo ašies.
Bliūkšta nuoskaudos, pyktis, gėla,
Tik šviesa, tik šviesa, tik šviesa.
Tamsuma jau dūlėsiais į gruodą sugrįžo,
Jau tikiu, bus raktažolė, žiogas, žalia.
Gyvastis nugalės, nors sirenos pavydžios.
Nesugrįšim į sąstingį, jau per vėlu, nevalia.
Gerklėje tebeliko dar įniršio gniužulas -
Sprangus ledas minčių gūdumos tvarinys.
Bet suvirpino vėlei, viltingas laukimas,
Viskas kinta ir virsta šviesos atspindžiais.
Iš galaktikų sklindančio gėrio, dangaus mėlio,
Keisčiausių minčių....