toli

bėga žiemos –nusisuka laikas.
ir sustingęs po kojom vanduo
į tave padrumzlėjęs padvelkia-
buvo šaltis – ištirpo kažkuo,
kas negrįžta džiaugsmu
kas nutyli.

pamiršti, kaip po eketę žiemos
sugrąžina tau anties akis-
beria trupinius spiegiančios ievos,
žydi karklai ir veria perpus
nežabotą laukimo kantrybę-
barsto sniegą  naktis.

ištiesti vakarop veršio bliūviai.
neregėti sapnai prarasti -
kai kažkur prie atodangų būnam
tik nuščiuvę, nes  pusto šiaurys
vis širdin ir širdin kai eini,
ir eini iš anapus.