Dulkių sluoksnis

Metai nuteka laikvamzdžiais
Atgal į laiko talpyklą
Dar joje atsispindi
Viltingo rytojaus šypsnys taupus
Siluetas pakinta
Nors galva nuo pečių
Atsiplėšti nenori
Susigūžus
Įbauginta artumo lemties
Vis tvirčiau ir tvirčiau
Susikaupusią gėlą glaudžiu
Jei pavyktų atšildyti
Jausmo ledyną
Noras Viską pajusti Kitaip

Gūžčioju pečiais
Be- jė -gė
Tavąją istoriją nusinešė
Srauni srovė
Ne - su - lai - kei
Jau ir nusruvo
Šis vėjo gūsis nubloškia mane
Vėl įsuka į naują virsmo ratą
Jau neskaičiuosiu
Laikas - pramanai
Tamsa ir vėl šviesa
Mes esame
Beviltiški nesusipratėliai