prie upės

Mano dievas neklauso maldų
Jis klausosi radijo
Jei triskart pašauksi vardu
Gims sūnus, o jo akys bus rudos
Kaip tas purvas prie upės
Mano dievas žvejys
Nors tik retkarčiais užmeta tinklą
O paglostęs žuvis jas paleidžia
Būna atbulas krinta
Ir juokias išgirdęs „imagine“

Traiškanotas rasa merkias rytas
Tarp luošų kranto medžių
Rudaakis berniukas
Glosto dūstančias aukso žuvis