Patyčioms „NE“ – draugystei „TAIP“!

Pakelta ranka prieš bejėgį vaiką.
Tyčiotasi, keikta, muštasi be saiko.
Paskutinis smūgis jau į tuščią širdį.
Šūkauja ji, rėkia, tačiau nieks negirdi.

Abejingos akys, niekam tai nerūpi.
Jie pagalbos meldžia, keliais prieš mus klūpi.
Nes kažkas apspjaudė, nes kažkas pamynė.
Smaugė, daužė, žemino ir kitaip kankino.

Kiek sykių manyta jog neverta kištis.
Tas kuris kankinas, turi kerštui ryžtis.
Kiek tai gali tęstis? vieni kitus mindo.
Nejau nesimato kad smurtas smurtą gimdo.

Mes visi lygūs, nesvarbu: ar vargšas
Ar turtingas, kiekvienas turi teisę būt laimingas.
Nustokime diskriminuot vieni kitus.
Bendraukim diplomatiškai, ir vertinkim draugus.

Kasyk prieš darant pikta sustok ir pagalvok.
Ką jaustumei pats jei tektų prieš smurtą kovot.
Ir būtų negera, skaudėtų labai,
Tada gal suprastum, kad darai negerai.

Elkis su kitu taip, kaip norėtum kad elgtųsi su tavimi.
Ir kai tai padarysi, pajusi pasitenkinimą širdimi.
Užlies šilti jausmai ir bus taip gera gera..
Pajusi kaip sugrįžti į tiesų, šviesų kelią.

Patyčioms „NE“ – draugystei „TAIP“!
Šypsokis! Mylėk! Daryk tai savaip.
Svarbiausia neskriausk, nežemink, nemušk.
O kai bus nelengva tiktai nepalūžk.