Per anksti atsibudote, šaltakraujai gyviai. Dar nei vieversiai neparskrido, o jus jau meilė kankina.
Žinoma, tos raudonos uogelės jau senai pernoko, bet nenusimink. Juozulis jau senai savo eržilą tramdo.
Tik pakyšt ir pasirodys vieną vakarą...
Kai nėra kuo džiaugtis belieka tik meilė. Bet mūsų dienos ne vien tik meilė. Čia gi raginama pasidžiaugti šiluma saulutės ir žalios eglės puošiasi šerkšnu ir dūzgesys bitutės. Tai kur čia tas aktualumas ir kaip suderinti netgi skaitant tas priešingybes. Nagi reikia šiek tiek ir apie naujoviškumą pagalvoti, bent jau. Atleiskite, nes čia visi labai įžeidūs.
Na taip, gražutis eilėraštis, gražutis laikmetis, bet negyvenimiškas. Ar dar nesate prisiklausę paukščių čiulbesio, tarsi tik ką, po dešimties metų išėję iš Pravieniškių, nors ir ten jų pilna ir girdimumo pakanka. Nepykite, gražu, bet nieko naujo. Nieko naujo. Juk jau tiek, vien tik rašykuose, apie tai prirašyta.Nusiimkite raiščius nuo akių...