Rudenio palaima

Žemė, dar neatvėsus -
įžūloka vaikščiot batais auliniais.
Kandžioja rankas, kojas - kaštonų vaisiai,
po vasaros begalinės.

Vėl gervės šmėkšteli.
Į dangų galvas užvertę, šunys.
Garuojančios palapinės. Išmėžtas mėšlas,
į mane, rudens panašumas.

Mane baugina batuotą,
tokio šalto rudens, dar nepasitaikė.
Žemei mėšlas, kaip buterbrodai.
žemė žiūri - į mane, kaip į taikinį.

Į atmintį įsigraužė,
tos dienos - šaltos, gražios...
Šlamėčiau, šlamėčiau -
jeigu būtų žmonės,
kaip medžiai.