User no 34169rūko apgaubtas tirštai
ant kadais krantan
išplauto sielio
sėdi senas žvejas, rūko
tapo jau tamsu, nepastebi -
pirštai, rodos, patys
nejučiom plačias bures
drėgnam smėly tapo
kartu burnoje - tabakas pigiausias
ir vis kaupias vanduo ties
blakstienų rubežium vos prisimena Ją,
tuomet, kai dar buvo kartu
paliko sekluma širdy, kuria
mylėjo jūrą tartum moterį,
o moterį tarytum jūrą
abidvi jį įkalintą krante gedėti jų
paliko
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-01-23 00:07
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-17 12:14
Vėl meilės ir vienatvės tematika. Vienišo žvejo portretas, nutapytas emocinėm spalvom. Meilė jūrai ir moteriai virsta gilia žaizda širdy. Kažko norisi į Juodkrantę nuvykti, užsirūkyti ir pasvajoti.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-29 08:51
nelogiškai gavosi tai paaiškinsiu (nesidėlioja mintys) - tekstas turi kažką kas įtraukia, bet pateikimas gana paviršutiniškas. paskutinę strofą galima nuspėti, apie pigų tabaką jūreivio dainoj Mamantovas dainavo, o kas per blakstienų rubežius tai aš nenuraukiu - kažkaip ne vietoje žodis, prajuokino
tai va Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-29 08:49
nuspėjamas toksai, man nesukėlė labai didelio susižavėjimo, kaip kitiems skaitytojams. tekstas visgi turi savo žavesio
3 Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-25 23:35
Karibų piratus žiūrėjai vėl? haha:)
gražu, tik dėl kai kurių eilučių kilnojimo nesutikčiau. bet tai aš:) Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-25 00:17
nežinau, trys strofos silpnos (1,2,4) - pirmoji nekabina, antroj silpna ta personifikacija, paskutinėj įvaizdžiai manęs neįtikina, o tas palikimas kažkoks klišiškas,
bet trečioj strofoj kažkaip kalba gražesnė nei kitose, rubežius man fainas, netikėtas truputį Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-24 11:06
Šaunu :)) Labai mėgstu eilėraščius, kurie koduoja pasakojimus. Tik sielio, ne sieliaus.
Diiidelis letenos antspaudas. Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-23 23:40
Sugirgžda tyliai vėtrungė. Išeina žvejas.
Kabina tinklą, liūdną, be žuvų kabėjusį, nuo gembės. Blaško žvilgsnį šaltą ryto vėjuose. O bangos ežero krantus putotus vejas. Parėmęs ajerais grublėtą rūko mintį, suskirdusiais delnais nutrintą irklą pakelia. Susminga akimis trobon, į vargo pakelę. Valtelę keterų paviršium ima ginti. Nuskrodžia vandeniu ir liūdesio atrėžia. Paslėpęs savo graudulį, sustoja melduose. Nuleidžia skruostu ašarą, dangaus išmeldusią. Savęs vėl ieško raukšlėse ir skausmo vėžę ištrinti bando atspindy. O tinklo grįžtė kaskart sunkėja, slegia kumpą žvejo nugarą, saulėlydžius greičiau naktis gurkšneliais nugeria. Ir kranto gluosniai jau ne taip vilioja grįžti. tavasis darbas nuostabus žinai.. Blogas komentaras Rodyti?
2010-01-23 13:35
Gerutukas, tik "rubežių" paimk į kabutes. Smagiai tu čia supostrigavai.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |