(Dedikuoju savo katei Princesei)
Priglusk šalia, nuvyki gėlą,
Nereikia žodžių netikrų.
Vėl seks mane vyzdžiai pamėlę
Ir tyliai verps murkų, murkų.
Sušils vienatvė, jai prigludus,
O širdys plaks vienu ritmu.
Tokia švelni, kailiukas juodas,
Ranka nuslysta aksomu.
Esi miela, daili Princesė,
Balti bateliai, pakaklė...
Išblėsus židinyje šviesai,
Akelės blyksčioja žvaigždėm.
Mes – dvi laisvūnės, dvi vienišės,
Kur norim, einam atskirai.
Veidmainiai mums seniai įgrisę,
Todėl šventi savi namai.
2010-01-17 12:30
Gražu. Ir tikrai, "Nereikia žodžių netikrų", juk daug gražiau tikras liūdesys, negu apsimestinė šypsena. Jaučiu, kad eilėse esantis jausmas tikras. Ir Princesės vardas gan taikliai parinktas - tokia patogiai įsitaisiusi, balta, juoda, mhm, sėkmės Jums, einančioms savais keliais ir kartu:)
2010-01-13 20:22
Miela. ;]
2010-01-13 16:30
Paskutinė eilutė turėjo skambėti taip" "Todėl šventi savi namai."
2010-01-13 10:28
grazu, neesu "lyrinis herojus" bet labai patiko :)
2010-01-13 07:05
Sušilau greta judviejų
2010-01-13 01:19
O, ir tu konkursiuke dalyvauji :)
Gražu, paukštuk, gražu :)
Dar jauku ir švelnu... ir katiniška ;)
Man patinka :)
2010-01-13 00:16
Nu,va! Gražu, smagu, nors, regis,liūdesio valandėlę rašytas. Bet neabejoju,kad bus dar smagiau, kaip skaitysime "Princui" To ir linkiu.
Būk!