kai miegama - išlenda tamsiausios šlykštynės, jos ropoja sienomis, baido miego erkutes (įsikibusias į pakaušius sapnų čiuptuvėliais), Mėto nuo lentynų padūmavusias nuotraukas ir pašto ženklų albumus, paskui --- aišku, sudeda atgal - lyg nieko nebūtų buvę, dar dulkėmis apibarsto, apkosėja pelenais, išvemia vėl prisiminimus, atryja juoką, gal tik puse atspalvio blankesnį, tada maitinasi, po lovomis, nebevarstomose spintelėse, tarp duonos trunėsių, kol gyvenimas pasidaro bespalvis - lyg nieko nebūtų buvę
įdomus. bet šiaip nors ir blunka įspūdžiai, trinas/keičias prisiminimai, kiekvina diena gyvenimo siūlo įvairių galimybių būti. čia ir dabar, jei pasiseka.
bespalvės tos erkutės , priemonių joms yra , bet be parazitų nebėra gyvenimo -:) pesimistiniai kūriniai - visada JĖGA , slėpkitės visi nykūs optimistukai ....