pokilin

2009 12 30

Naktimis, kai neliečiami žvaigždynai
Tampa sapnų plėnimis. Pabundu
Prašyti tavęs palaimos.

Palaima –

Miegoti šalia, bet dar didesnė,
Laikyti delną ant įkaitusios,
Ugninės krūties.
                   
                        Šią naktį ruošiuosi

Karnavalui. Aš būsiu valstietis
Atsivedęs damą, jei tai būtų išties
Viduramžiai. Tu niekur neitum
Su oranžine suknele ir tokiu
Bėdžiumi, tačiau mylinčiu žmogeliu,
Kaip aš.

(Bėda ta, jog niekada
Nevaidinčiau grafo, nes mano
Kraujas ne grafiškas.)

  Ryt šals, o aš tirpsiu minioje,
  Manau, plūduriuosi tavo dėmesio
Paviršiuje ir didžiuosiuosi, jog
Ne kiekvienas valstietis
Gali atsivesti, tokią
Įkvepiančią damą...