Vienas su plūgeliu - 141 su šaukšteliu

Multiplikacinio siužeto scenarijus

Pirmojo tūkstantmečio – paskutinis dešimtmetis ir antrojo – pirmasis dešimtmetis

  Horizonte slenka sugriautų ir griaunamų visuomeninių statinių: ne tik kolūkinių, bet ir gamyklinių, taip pat pirčių ir mokyklinių paradas
  Dirvonuojanti, piktžolėta, kol kas užsieniui neparduota, tik pažadėta su uosiais ir berželiais protėvių žemelė. Ant kalvų kalvelių buvusių kolūkiečių galvelės ir akelės: kas čia daros, kas čia daros? Gal ir vėl jau kilo karas
  Pirmame plane juda kieto dirvono paviršius, kol vienur, kitur pasirodo sliekų, bandančių išlįsti į paviršių, pavidalai.

Šoumenas (gal būt Valinskas):
Tūkstantmetė Lietuva,
Gimdė vyrus verkdama,
O tie vyrai, narsūs vyrai,
Lyg sliekai iš žemės kyla.

Panašu, kad apsipykę,
Atgal spaudžia kito plikę,
Bet vis tiek paviršiun lenda,
Minkštą landą susiranda...

Iš dešinės pusės kamuodamasi įslenka figūra. Visai pasirodžius matosi su nusmurgusiu tautiniu aprangalu Lietuva tempianti plūgą. Už plūgo rankenų besilaikydanas, pasiraitojas ir klešnes, ir rankoves, didysis patriotas Artojas. Sustoja atsikvėpti. Aišku, kad ir prakaitą nušluosto. Padūsavęs, ir atgavęs kvapą, apžvelgia horizonto įdomybes ir patyrinėjęs lendančius sliekus, kurie jau atpažįstami taria:

Artojas:
Ach, tai jūs čia bendažygiai,
Koks sunkus tas jūsų kryžius?

Padejuoja, parypuoja ir toliau bičams skanduoja:
Visi vargstam  tautos labui –
Po mirties – auksinis grabas...

Jau daug svariau, tarsi iš tribūnos įsikibęs į plūgą:
Na, nebūkite nusmurgę,
Ne Gariūnų čia jums turgus.
Jūs gi esate elitas,
Greičiau lįskite, kol glitūs.

Jūs istorijai nuspelnę,
Vėlei prosykit sau kelnes.
Juk darbai dar nebaigti,
Verks dirvonai nearti.

(rodo ranka į piktžolėtą kalną).
Stok, Vyteni, spausk noragą,
Padėk versti plačią vagą.
Neklausau, ką tu žadi –
Daug svarbiau, kai padedi.

Ir tu, Česlovai Juršėnai,
Nepamirški savo genų:
Jei etatinis seimūnas,
Tai žinok, kad jau galiūnas.

Žurnaliūga:
Kas ten viešą tvarką ardo?
Sprogsta bombos su petardom,
Kodėl šaika Bernatonio
Neišgaudo parmazonų?

Juršėnas:
Gediminai, netingėki,
Pypkele smarkiau papsėki –
Užsienis pro pypkės dūmus,
Neįžvelgs tautos skurdumo.

Žurnaliūga:
Demonstrantų gretos pilnos,
Nuo Klaipėdos ligi Vilniaus.
Užblokuos jie autostradą –
ARO kvieskite brigadą.

Kirkilas:
Bernatonį greit pakeisim –
Grigaravičius ateis tuoj.
Ir pasiųsime Juozelį,
Padirbėt į svečią šalį.

Na ir Olekas pirdalius,
Ko nerodo savo galių?
Daugel pareigų jis turi,
Darbo vietas gal būt kuria?

Šoumenas (gal būt Valinskas):
Lyg pavasarinė pienė,
Švies seimatorė Šiaulienė.
Procedūrų darną tęs ji,
Ir išaiškins visiems esmę?

Artojas
sustoja, pamąsto, ranka pamoja Butkevičiui ir suvaitoja:
Algirdėli, bendravardi,
Mokesčius žiaurius įvardink,
Nes reformos ir jų kaštai,
Prapultis valstiečių kraštui.

Šoumenas (gal būt Valinskas):
Klausimuose užsieniniuos
Narsiai kapstosi Justinas,
Nes ir NATO reikaliukai,
Nesusiriša galiukais.

Salamakinas suskrimtęs,
Etika dalykas rimtas –
Randa faktų jis svarių,
Skraidančių tarsi žvirblių.

Artojas:
Dirbu jums mieli, bičiuliai,
Net išyra kelnių siūlės,
Jūs išvien taures kilnojat –
Apie darbus negalvojat.

Te visi šiandieną girdi,
Jums aukoju savo širdį,
Tai padėkite man arti –
Astatysim kaimui tvartus...

Ir Valdovų rūmą gražu
Su paveikslais ir garažais
Savo salę taip pat keisim –
Prabangą visur paleisim...

Iškyla Valdovų rūmai. Aplink susirinkusi ponija ploja.

I d. pabaiga