Naktinis pokeris

Sugrįžau iš tamsos su vidurnakčio fėjom,
Ant plaukų prisikrėtus žvaigždžių,
Kad išblėstų jos veikiai tikrai nenorėjau,
Kai prie savo svajonių budžiu.

O prie židinio skaisčios viliokės liepsnelės
Vėl bučiuoja man skruostus, rankas,
Tik pakampėm pašiurpę šešėliai dar velias,
Ir į kojas, atrodo, įkąs.

Tyluma, apkabinus pečius, vėl palieja
Man į sielą migdolų žodžius,
Su vakariais Eolo gūsingaisiais vėjais
Šviesų jausmą sugrįžti meldžiu.

Ašaroja vaškinė žvakelė ir bando
Iškapsėt  nuodėmingais lašais,
Kai sėkmė, pasilikusi viltį už lango,
Su kančia vėlei pokerį žais.