Juliui ir Laurai

2009 12 10

Juliui ir Laurai


Dabar aš,
Tik tūkstantis vienas
Drugelis, palinkęs
Ties tavo sapnais.

Dar, tik vienas
Gyvenimas nebaigtas,
Tik žvakė išsekus
Lėtai.

Kai krenta ant
Žemės kaštonai
Apsivilkę lietučio
Kerais išeinu
Pakvėpuoti aš
Oru, bet Tu nekvėpuosi
Drauge.

...
Mano naktys, kaip
Negro pakaušis...
...
Juodesnės už
Pragaro patirtį
...

Aš taip išsikrauščius,
Aš taip išbadėjus
Ir taip nebeklausianti
Nieko. Kaip varnas
Po langu, tūnau tamsoje,
Manes niekas nemato,
Tik aš dar jaučiu,
Kaip kalasi oda tavoji
Po mano delnais,
O taure su krauju jau
Pasidengė sniegu.

Tik vasaros laukiu dabar
Gal ji man padės?
Ir nekenčiu Armino,
Nes jis kalbėjo apie
Tai ko daugiau nekalbės.

Pagarbiai ...