Skambant Bethoveno „Elizai“,
Svejonėse beviltiškai skendau.
Užmerkiau akis, ar žinai,
Kaip surasti tave aš norėjau.
Pajūrio smėly tavęs ieškojau,
Kopose tavo vardą šaukiau.
Aukštan bokštan drąsiai įkopiau,
Saulės tave surasti meldžiau.
Kalnuose tavo vardą minėjau
Žyniui, orakului, raganai šitai,
Surasiąs tave visada aš tikėjau,
Priklausyti niekad nenorėjau kitai.
Staiga ryte aš vos akis pramerkiau
Ji: „O mylimas, bučiuok mane“.