„“““““““““““““““““''''''''''''''''''““““““““““““

Tai nugarą sopa,
Tai kaklas per trumpas miegot...
\
Senis prigula, raudonai pagalvei
Stresas; alsuoja, nes jaučia pavargo.
Nesvajoti jis numetė paltą, pasišildyt
Su seniu dviese, nes jam keliai tirta po
Dvidešimt antklodžių, nes jam šalta
Po karšta srove, stovint duše ašaros
Varva ant kojų. Jis jaučia gana...
\
Taip ir krenta, kaip akmenys, kaip
Bulvės sudėtos maiše, paskutinį kartą
Sušunka: susitiksim mes, palte
Bedvasi, per pūgą karštam pragare.

Taip ir lieka

be žodžių,

be dvasios

Išbalęs, raukšlėtas

mėnuo, taip ir puola

Į pilnatį basas,

kaip lietūs

ant mano galvos...