Dieve, Aš - tik krislas tavojoj aky esu, Net pagalvot baisu, Ir dabar suprantu, Jog tau Nesmagu, kad įkritau, Kai tiesą- netiesą Sijojau.
Vienas, tik vienas šapelis, Galvoju, Tau nepakenks iš tiesų. Aš – menkas krislelis esu, Lyg priekaištas koks Tarp doros debesų, Su savo klaustukais, Šauktukais, Krizenimais... Burnoti pamėgus nuo seno jau.
Aš – mažas krislelis! Sakai, vis vien nesmagu? Tai išplukdyk, Sutinku!
Išplauksiu sūriai toli, Su nuoroda, Amen, Dulkėtam kely.
Jei ne, išbarstyk Rasom pabaly... Nenori? Ar negali?
GooRoo, pasišoviau paaiškinti, bet nesakysiu nieko, nes mes kalbam skirtingomis kalbomis. Geriau jau su eilėraščio Dievuliu pasikalbėsiu ir, jei jis nušvies mano protą, taisysiu eiles apie jį:) Amen.
1) ritmika suprimytivinta ir nesutvarkyta. Įvardžiai (jau, tau); pirmosios asmenuotės veiskmažodžiai, kai ir taip aišku, jog kalbama pirmuoju asmeniu (esu). kitų, besirimuojančių žodžių kirčiavimo netaisyklingumas.
2) turinys banalus, motyvai kartojasi ne viename darbe, įvaizdžiai ir meninės priemonės jiems surišti - blankios.
3) šlubuojantys loginiai ryšiai. (krislas Dievo akyje (minties susiaurinimas)--> tiesa/netiesa (minties suabstraktinimas) --> dorovė - doros debesys (minties suabstraktinimas) --> neaiškūs klausimai, krizenimai ( žodis kuris ypač gadina vaizdą, tarsi verčia žvelgti į negatyvias ir atsibodusias ekonomines aktualijas) (minties suabstraktinimas) --->mažas krislelis (konkretizavimas) ---> išplukdenimas kažink kur ( vėl erdvės abstrahavimas). taigi neaišku ką būtent norima pasakyti šiuo tekstu - ar išgauti laikiną įvaizdį, ar gvildenti egzistencines problemas, ar įvesti į santykį su transcendentinėm jėgom.
4) forma (pripažinimas, išpažintis, retoriniai klausimai) - tokia kasdieninė ir negraži. nežinau, gal kam ir pasirodys žavu skaityti taip sudėliotą tekstą, bet mane asmeniškai jo skaitymas tiesiog erzino.
5) pabaiga. kas per klausimai? iš kur atsiranda norėjimo/įgalumo motyvas? iš kur tokios išvados (sprendžiant iš kūrinio dėstymo)
parašiau 2, bet ir tai jaučiu, kad per daug. rašyti mokate, tačiau noras kuo daugiau kuo daugiau kuo greičiau kuo greičiau, uždaro jums kelią link tobulėjimo. mano manymu jūs nesate pajėgi parašyti daug gerų tekstų per mažą laiko tarpą. taigi kai parašote vieną/kelis geresnius - kiti tekstai automatiškai tampa banalūs iki nukritimo, nesukoncentruoti ir neišdirbti (kad ir kaip priešingai tai jums atrodytų)