Jūra mano

Tu mano gyvenimas,
jūra mano,
šaltas kvėpavimas.
Mano mintyse rami,
širdyje karšta.
Ar, tik ne prieš
audrą bus tokia...
Nuo tavo sūrių bučinių
sukasi galva.
O vakare, tarsi sužeista
rieda Saulė bangomis
kažkur...
raudoną taką palieka.
Man vartai į uostą
beveik atviri.
Tavo paslaptis,
kaip uola aštri,
laivo dugną rėžia.
Aš toks tvirtas ir
menkas kartu,
kai kojas banga
apkabina.
Tada ir pagalvoju
ar čia
iš karto..
dabar į gelmę
nerti, ar plaukti
link kranto.
Nuo tavęs retai
kas pabėga.
Jeigu ne tavyje,
tai toli nuo tavęs,
jeigu ne vandeniu
sūriu, tai ilgesiu
plaukioja mintyse.