seliojimas vakarais iki paryciu gaudant koju padus, metymasis is pagalviu iki tokio juoko, kad nebeimanoma pajudeti. dziaugsmo asaros tau grizus, neviltis - isvaziavus.nemokejimas apsakyti kiek galima jausti zmogui, beribiai jausmai.zodziu laukimas, sapnu reiksme, gyvenimo prasme, visa tai, man davei tik Tu. nusisypsodamas ir suteikdamas man savo laimes gabaleli, kiekviena kart kelei mane iki dangaus platybiu. prisiliesdamas savo sypsniu, Akiu blyksniu, priartejai prie mano sirdies. atejai kaip angelas, pasakei, pamirksejai - patikejau. patikejau tavo gerumu, beribe siluma, rupinimusi, meile. tu man tai, ko net isivaizduot nepajegtum, tai - ka isgirsti gali tik sirdys. tu esi daina - marsas, kai as laiminga, serenada, kai uzspaudi romantikos gyslele, lopsine, kai visa kuna ir siela apima ramuma, giesme, kai pradedu tiketi viskuom, kas gali buti graziausia, rauda, kai norisi tik verkti. gali pavirsti i soki, kai nori eiti, eiti taku, kuris graviruojamas musu vargais ir lukesciais, taciau atmink, po viena niekas nesoka. gali pavirsti teatru, suvaidindamas viska, kas gali pakelti nuotaika ir isspausti nors lasa dziaugsmo. tu angelas, mano sargas, taciau retkarciais visiskai nejauciamas, nejauciamas, kaip ydirbis i svajones, nejauciamas, nes nepalenki mano peties. tu pasaulis, nes i tave telpas viskas, kas gali buti tikra. telpu ir as, tikriausiai uzimdama nedidele dali tavo sirdies lopinelio. tu mano asara, nes tik tu gali ristis per mano skruostus. Tu mano oras, nes tik tave galiu ikvepti. tu mano vanduo, nes tik tavim esu gyva. Nors ir suklupus, bet tava... Ir nors kartais esu netikra, bet visad esu tau gyvenimas, kuriuo gali tiketi, kuri kartais gali pasukti taip, kaip noretum, kad viskas butu.. kad butu taip. kaip visi svajoja. kad butu taip. kaip svajojam as ir tu.

kaip svajojam mes.