Po Žmogų...

O kas esi
Sakyki, Savęspi?
Man nesmagu įtarti, kad senatvė
Panūdo žaisti būtimi.
Jau sugebu žvaigždes uždegti,
Pavaikščioti po erdvę begalybės.
Keliai po kojomis nedulksta,
O akyse tamsa
Regėjimais sunokus.
Ir suprantu,
Kad vaikščioju po Žmogų.
Vėl mūzomis suaikčioja širdis:
O Savęspi! Tikiu-
Pasaulis begalybėje esi..