Naivumai

šitas stiklas išaustas per drąsiai
vėjas klimpsta o tau apsigobus
slysta rūbai ir klumpa piratai
burėms švelniai nusėdus ant odos
minga žiemai išties juk nesninga
tik pašiurpsta prieš pat užsimerkiant
ir nutįsta ilgai ir laimingai
aš net pats patikėjau tai ženklas
tai aliarmas iš skęstančio laivo
kur tu bėgsi pasaulyje tuščia –

žvilgsniai dairos sprogimo paklaikę
ir galop viens į kitą sudūžta