Padalinau gyvenimą per pusę:
Šviesesnė jo dalis jau praeity.
Mylėjau, mylima esu ir būsiu!
Argi svarbu, ką pagalvos kiti?
Nors mano metai jau pakalnėn rieda,
Džiaugiuos, kad žmogų artimą turiu.
Prisipažinti man visai negėda, -
Kad dar prie jo sušilti aš galiu.
Gatve skubu aukštai iškėlus galvą:
Savim pasitikiu. Aš išdidi!
Dar gražios mano rudeninės spalvos...
O žiemiškas šiaurys, - gal dar toli?