Galbūt, todėl gyvenimas „išdūrė“,
Jog netvirtai laikiau aš laivo burę?
Ir klydau, dar manydama - nesensiu,
Vis meilę, tarsi iš šaltinio, semsiu...
Nors verk... Jaunystė pralėkė kaip vėjas,
O ribai - pusės amžiaus - priartėjus,
Beliko man tiktai jausmai nušiurę
Ir kiaura gelda... Bet ir ta - be burės...