Ne vaidmuo (iš ciklo „Scenos“)

Man nuslinko plaukai  ir apnuogino
Palengva tebekrinkantį protą,
Nebeliko draugų kas paprotina
Bet išsižada likę skubotai.

Nepaliko grynųjų statymams -
Lobiai mano visi neatstatomi.
Ir tikriausia viltis nebepaperka,
Tik parduodantys sumuša rankomis

Čia dabar tikras teatras prasideda,
Prie kasų orūs klounai būriuojasi,
Vien beveidžiai salėje trinasi,
Netikras gėles meta po kojomis.

Susitinkame būtį paliudyti?
Iš akimirkų ašarom lošiame.

Šunys mano sumigo: ne pjudyti,
O palaiminti lieka suluošinę.