Grimerinėje (iš ciklo „Scenos“)

Šiandiena vėl deduosi grimą -
Tepu tave ant savo veido.
Po vakarykščio – kiek užkimus,
Dainuosiu kiek tik jėgos leidžia.
Velkuosi švarų tavo rūbą -
Kad dūšią švarią taip suradus,
Kad nepritrūkus taip orumo
Kai nuskambės jautri toccata.

Tad leisk į sceną be leidimo -
Tik laikinas kol kas išduotas.
Vilioja keistas pašaukimas.
Širdis ir vėl neklauso proto.
Bus išganytas ar prapuolęs
Ištaręs vos tik vieną žodį,
Nemarų rinkęsis altorių
Dar jokio kelio neparodęs.

Gal per anksti sumirko grimas
Kostiumas buvo gal per ankštas
Rinkau išmėtytą likimą
Save pravėrusi lyg ankštį.