Butaforija (iš ciklo „Scenos“)

Siužetas slepia
Neišdirbtą lapės kailį
Ir visą kūriniją
Po iliuzijos skraiste.
Kol čeža folijos lapeliai - pilasi lietus į salę,
O scenoje troški rūsti sausra.
Ir karas ir taika čia pat
Kaip gniaužtai traukia
Kur traukiasi likimas nemarus.
Aukštesnio ir aukščiausio
Buvimas tarpe mūsų - nuolankus.
Kas nuodą gėrė,
Nuodijosi vynu,
Išlaistė tiesą po lašelį iš taurės
Dar dieną nugyveno
Ir nurimo
Po sunkiasvoriu kryžiumi buities.

Nešiau ikoną, šventinau ir keikiau,
Ir apverkiau pametus pakelėj.
Ir velnias - angelas – nerimstąs klounas
Į mano vietą stojo iškentėt.