Sušokit paskutinį valsą, lapai, Kai ryto vėjai viltį gros laiduos, Kai gervės sparnas debesis linguos, Sušokit paskutinį valsą, lapai. Išsaugosiu akimirką šią trapią, Nuo darganų paslėpusi delnuos. Sušokit paskutinį valsą, lapai, Kai ryto vėjai viltį gros laiduos. ----------------------- Bučiuoja lapkritis spalį Už gelsvą berželį prie kelio. Už klevo raudonį, uosį nuogalį Bučiuoja lapkritis spalį. Ir man pažadėti seniai Šerkšnoti rudens bučiniai. Bučiuoja lapkritis spalį Ir gelsvą berželį prie kelio
Kažkuo pradžia pasirodė girdėti tas kai vėjas ten kažką gros, bet visumoj nieko, toks gamtinis, peizažinis, šiškiniškas (zolotaja osenj). Ir tas dalykas, kad bučiuoja man patiko, ir nuogalis man gerai, nes kadangi esu patvirkęs, tai kur nuoga, ir kur bučiuoja, ten ir aš.
Kghm. Trioletas be galo jautrus ritmui daiktas. Jokių pėdų skaičiaus keitimųsi, kaip antrajame, neturi būti.
Pirmasis - l.gerai. Antrasis - ne.
Dar, pamąstymui ateičiai: trioleto "druska" (man) - besikeičiantys teksto tėkmėje pasikartojančių eilučių prasminiai/jausminiai atspalviai. Idealiu atveju (sunku labai) kaita turi būti nuosekli, ne banguota.
4.