Buvo vakaras

Buvo vakaras šiltas, raudonas
Saulė leidos liūdna, nebyli.
Aš sedėjau nuliūdęs prie gluosnio,
Nes žinojau, kad tu išeini.

Tavo rankos sušalusios buvo
Ašarėlė riedėjo skruoste.
Aš laikiau tą netvirtą kūnelį,
Bučiavau tavo lūpas jautrias.

Juk žinojau, kad greitai išeisi,
Kad paliksi mane amžinai.
Gaila niekaip ligos neįveiksi,
Bet vis tiek aš mylėsiu tave.

Tu laikiai mano ranką suspaudus,
Šluostei ašaras sūrias, tikras.
Ir sakiai, kad mes dar susitiksim,
Kai giružėje siautės migla.

Niūrus vėjas pakilo nuo šiaurės,
Apsiniaukė kažkaip nejučia.
O tas gležnas kūnelis prie gluosnio,
Nejudės jau daugiau niekada.