Kadaise buvom
Aš ir tu - aktorius ir aistringa žiūrovė.
Naktinio miesto scena ir lėto šokio spektaklis.
Mūs pažadai viens kitam prieš vėją žirgais nujojo.
Pėdas paliko trumpas vakaras, ties bučiniu pratęstas.
Aš ir tu
Dabar,
kai naktinėj sūpuoklėj tesisupa vienišas gelsvas mėnulis,
Žvaigždėta karieta mūsų stotelėj jau nebestabdo žirgų.
Pravirksta dainom mus kadaise stebėję naktiniai drugiai,
Jie beraščiai kaip ir buvome mes, neištaisę savo klaidų.
Atsisukau, kai tave buvo prarijus ryto aušra.
Tu - čia.
Rytojus - senas lyg močiutė delčia.
Aš ir tu jau nebe. Manęs čia nėra.
Be manęs išmokai šypsotis.
Niūniuoti posmus viena be natų.
Ir vėl sau bėgsi per lietų basa,
ieškodama minioj negestančių laisvės akių.