Nykstančios rudenio spalvos

Baigia nunykti spalvos.
Liks tik bálta ir juoda,
Ims rūškanoti – pìlka.
Platumos pasiduoda –
Net nuogai išsivilko.
Tik parodyti ko neturi.
Tyliai blunkančiai erdvei
Neviltis į akis pasižiūri,
Šalčio šiurpuliu smelkia,
Braukia ašarą – verkia.
Tik dėl ko, tik dėl ko...
Liūtis rudenį merkia,
Nuplėšus garbės kepurę.
Juoduoja laukų arimai,
Praradę derliaus likimą.
Pilkumos akyse laukimas –
Užtarimo į žiemą žiūri.
Žiema sėtuvę kabina:
Sės snaigių iš rėčio.
Smagu erdvėn žiūrėti –
Krinta judrus sietynas.

Baigia nunykti spalvos:
Plaukia padange galvos
Pilkų purių debesų –
Baltoje erdvėje šviesu.

2009