Susnigau veidu
Į žemę
Prakirtau asfaltą
Blakstienomis
Sielą sopa
Lyg ji neišsnigo
O nukrito
Į aštrią ražieną.
Vėrė kiaurai minkštai
Lyg per debesį
Tas kraujavo lietum
Ligi rudenio
Miręs lapas nudužo
Nuo medžio
Ir mane iš šio sapno
Pabudino.