Lietus ir laukimas

Lietus, o šalia - tik laukimas,
Niūrus toks, vis blaškomas vėjo,
Pavargėlės dainos užkimo,
Lyg skersvėjuos būčiau stovėjus.

Rašiau ant kaštono vėl lapo
Laiškutį tau ilgą ilgiausią.
Lietaus šuoruos žodžiai sušlapo...
Ką rašius, nenori paklausti?

Sūpuoja kaštonai prie kelio
Dygliuotus ežius tarpe lapų,
O tau parašyti laiškeliai
Pakaruokliais vėjuose kabo.

Laukimas, suvargęs, susenęs,
Spygliuotas kaip vaisiai kaštono,
Susprogs ir pabirs, rodos, žemėn
Skaudžiais ir beprasmiškais tonais.