prasideda kalnai...

2009 09 23

Sako kriokliai
        prasideda
Kalnų viršūnėse,
        labai aukštai.



Milžinai ne čia,
Kitoj pasaulio pusei.
Kitais
Laikais gyveno.



O mes, tik
Žudome save,
savus...
Išlėto,
Kad nepajustume staiga...

Prisėdu


pavargusią ranką
Mamos užsidedu ant
Dar vaikiškos savo galvos
Taip besąlygiškai ramu.



Kiek reikia nueiti,
Kad tuos krioklius
Išvystum. Kiek reikia
Pasenti, kad savy
Nepaklystum.


Išsiverdu metų arbatos,
Kad atšaldytų mėtinę mintį
Ir skruostus uždegtų.
Aš dar nemiręs, tik merdintis
Laiko skalikas. Skolinu
Iš savęs...  saviems,
Kad nesiplėšytų,
Kad neišparduotų,
Kaip kokių nudėvėtų namų
Iš varžytinių.