nuo rytojaus,
ežerą tiltais išnešęs,
ruduo krantinėje nerimą šluos,
o smėlio kalvoje vaikas
keturias dešimtis metų žais
ir žais
aš eisiu,
nuovargio nuosėdom koštas,
naivuolių iškirptės iš žurnalo
mojuos, o ruduo kiekvienas
ruduo mano tiesą tik krintančiais
lapais vadins
man pabos
lubinai mėlynieji, net
nespėję išduoti – pabos,
į sekmadienio pilką vienutę
belsis vaikas nuo smėlio
kalvos
--------------------------------
- vaike, nei karto neparginęs
ganyklomis rudens, sakyki,
man lėkimo įpilta sklidinai?
tylu
jis formele atspaudžia visą
karalystę ir taria: čia lakstyki
Per sunkiai suvokiama... Nesakau, kad viską reikia "sukramtyti" ir tarsi ant lėkštutės skaitytojui pateikt. Bet... Regis ne iš širdies išplaukę, o norėta kuo "mandriau" išspausti. Kažkaip nesiskaito...
patiko (citata):
man pabos
lubinai mėlynieji, net
nespėję išduoti – pabos,
į sekmadienio pilką vienutę
belsis vaikas nuo smėlio
kalvos
--------------------------------
- vaike, nei karto neparginęs
ganyklomis rudens, sakyki,
man lėkimo įpilta sklidinai?--(citatos pabaiga)--------- tokia nuotaika sukurta, lyg permatomi vaizdiniais prisiminimai plaukia lyrinio herojaus vaizduotėje, guldami ant vaizdo esančio /čia ir dabar/, kur susilieja praeities ateities ir dabarties laikas į vieną tašką, vadinamą, amžinos akimirkos jaučiama būsena. tai tokia nuotaika sukurta tose eilutėse, lyg nejudantis amžinybės tvyrojimas...
Žmogau ar žmoge, Inkognito, kaip čia su kokia kuoka, pertraukti Kukutį? Ką jis ten suokia? Gi atima iš manęs (ne tik iš autoriaus) šešias paskutines eilutes Galima būtų pasišvaistyti ir daugiau, bet gal jau pavėlavau? Be to, ir metų pabaiga. Linksmų ir dėslių Naujųjų...
Na nekas, jeigu autorius pateikia kaip elėraštį, tai nebūtina jį versti pasaka, tarytum jis tuo būdu įgautų didesnį žavesį. Ir savo konstrukcija ir architektūra netinka prie pasakų klaviatūros. Yra kelios kontravesiškos vietelės, bet nesidraskysim, nes man viską atperka šešios paskutinės eilutės.
Tik abejoju ar autoriaus amžius teisingai nurodytas. Susipažinus su geriausiu savaitės kūriniu spėju, kad po vieninteliu nurodyto amžiaus skaičiumi dar trūksta vieno, minimum nulio.
Žmogui ar žmogei INKOGNITO kūrybingų Naujųjų metų.