2009-09-23 12:23
nuo rytojaus,
ežerą tiltais išnešęs,
ruduo krantinėje nerimą šluos,
o smėlio kalvoje vaikas
keturias dešimtis metų žais
ir žais
aš eisiu,
nuovargio nuosėdom koštas,
naivuolių iškirptės iš žurnalo
mojuos, o ruduo kiekvienas
ruduo mano tiesą tik krintančiais
lapais vadins
man pabos
lubinai mėlynieji, net
nespėję išduoti – pabos,
į sekmadienio pilką vienutę
belsis vaikas nuo smėlio
kalvos
----------------------------------
Užteks, nes viską pasakai čia. O ten, jau tonai daros kiti visai. Lyg atskiras kūrinys, pratęsimas. Ta dalis, kur nukopijau - liuks. Žais, mergiot, dar žaisk. Smėlio mum užteks ir dar liks kitiems. Geras kūrinys. Garsiai skaitosi tikrai puikiai. O aš skaityti... oi, kap moku. Dedu kaip nuo viškų, žinok. Giriu, tik kuolo duot negaliu (5 turiu minty dar) ;)
2009-09-23 10:33
Geras, su praeitimi ir ateitimi... Nuoširdžiai asmeniškas, nuoširdus, šiltas. Seniai tokių mielų skaičiau. 5.Ir be jokių nuolaidų!