Glaudžiuosi prie poetų

Ir vėl žiūriu
Kaip aušta rytas.
Dar saulė nepakilus,
Dar kažkur toli.
Ten, audrose,
Nerimsta vandenynai,
Bet saulė virš manęs
Privalo kilt...

Ir nesvarbu,
Kad šiandien nematysiu jos -
Nugulę debesys
Vis plukdo sunkų lietų.
Aš jau žinau -
Jei trūksta danguje šviesos,
Nepatingėk
            priglusti
                  prie poetų.

Tokių, kai dideli jie, ar maži,
Man net nebūna -
Dosni, dalijanti save,
Žmogaus širdis.
Ir krūpteliu dangum,
Jei išgirstu perkūną,
Ją daužantį pikta
                it pragaras
                            ugnim.

Dar saulė nepakilus,
Dar kažkur toli.
Nugulę debesys
Vis plukdo sunkų lietų.
O aš ir vėl glaudžiuosi prie poetų,
Kad danguje
            šviesos
                    nesumažėtų.