Tarp dviejų žemynų

aną naktį Stambule
tavo akys kalbėjo
mirtim

sėdėjom prie vandens
kuris skiria ir jungia

sakei

gimdo ir naikina
ši jūra gyva

bangos pailsta
ir sudūžta pusiaukelėj
jos nepaliečia kranto
neužuodžia pakrančių gėlių
neišgirsta kaip toliuos
girgžda smėlis

taip ir tu nematysi manęs
tu palieki krantus
jų net nepriėjus

per dažnai
žiūri
į dangų

mokei mane

kol vanduo glostė mūsų kojas
ir mes nepriklausėm niekam

tarp dviejų žemynų