Lenkiu aš savo žilą galvą

Aš savo galvą žilą žilą
Prieš tavo grožį vėl lenkiu.
Nieks nesupras, nes nieks nežino-
Džiaugiuosi aš ar aš verkiu, -

Tai tavo ašara karšta
Mano raukšlėtu skruostu rieda.
O tavo akyse kita
Viltis su nerimu atbėga.

Ir smulkūs virpesiai pečių
Prasiskverbia į mano širdį.
Tu verki, o aš kenčiu.
Tu mano žodžių nebegirdi.

Dar glamonėdamas švelniai
Aš raminu tave ir guodžiu.
O tu tik žiūri neramiai-
Visai negirdi mano žodžių.

Lig sielos gelmių liūdesys
Skaudžiai ridena sunkius akmenis
Užgriuvo slogus ilgesys
Ir nerimo aštriausi ašmenys.

Lenkiu aš savo galvą žilą:
Tikiuosi- viskas bus gerai.
Išmoksiu maldą ir kas žino? -
Išnyks visi pikti kerai!.