Žinau, deja...

Ant mano žodžių antspaudų nėra.
Valdžia teisybės neišmoko.
Ištiko ją dalelė vargana -
Kiek moka,
Taip ir šoka.

Su duona ir druska
Seniai jau išsiskyrė,
Palikusi trispalvę
Gedimino piliai.
Įbrido rūmai į šventas vietas,
Užspaudę
          Dievą,
                Sąžinę,
                      Tėvynę.
Jau nieko taip aukštai nėra
Kaip AŠ.
Kaip NUO
      SA
      VY
      BĖ

      Sunki bus mano paskutinė...
Maniau, uždegsiu joj ne žvakę;
Įšviesu palaimos žodžius:
- O! gražuole mano,
Tūkstantmete geltonkase,
Džiaugiuosi, 
Kad ši mano valanda
Tave
      laimingą
                glebia.
Užpūski žvakę.
Ir be jos šviesu.

Dabar žinau, deja -
Net su žvake
Šviesos nebesurasiu.