2009 08 17
Ragas įstrigęs krūtinėn,
Tai jautukas naktinis
Įkritęs stiklinėn. Aš truputį
Vis užtrunku kelionėj.
Ne dėl kitos, kad pasiilgčiau
Seno laiko ir muzikos,
Kurią taip saugojom drauge
Paslėpę ant apšarmojusio elektros
Laido.
Neklausinėk... savęs
Kiek mėnulių nemiegant išbluko,
Kiek sapnų buvo išmėtyta miško
Gelmėj. Pažadėjęs prisėsti, kai
Migsi, kad nieks negirdėtų.
Sapnais paklausiu ar galima
Išspjauti žievę nuluptą nuo
Žydinčios obels. Priglausiu
Delną prie šiltos rytinės
Krūties ieškodamas giliai
Mūšos...
Atrodau kartais susimąstęs
Ar net niūrus...
Tai slepiasi lietus už mano veido,
O tu – dangus blukti pradėjusiam
Manam paveiksle.
Kuris brangus,
Nes vienintelis, pažinti sumanė mane.