Laiškai motinai -2

Noriu kartoti jau sakytą, būtent, kad  vakar dienos ir šis eilėraštis atversti iš 1991 metų rugpjūčio. Nelabai smagu, kai  pasako, kad, girdi, ar čia ne kažkoks pasirodymas. Tiesiog  buvo toks rugpjūtis, tuomet dar kartu su motina. Dabar tai jau prisiminimai ir apie rugpjūtį, ir apie motiną, ir apie to rugpjūčio mano poeziją...
     
                      Motinai -2
 
            Tu, mano Motin, jau žila.
            Daug metų perbėgo pro širdį. 
            Dabar rugpjūtis. Lietuva
            Prie kryžių atsiklaupusi ir girdi,
            Kaip krenta lapai ant žolės,
            Kaip šūviais prakeiktais mirtis įniršta.
            ... Stovėjau prie šviežios duobės,
            Prie kryžiaus meistras kalė Jėzų Kristų
            Ir pražilau kaip tu, mamyt,
            Girdėdamas kaip žody Dievas verkia.
            Šituo krauju sunku rašyt.
            Netgi kitokio džiaugsmo reikia -
            Pareiti, apkabint širdim
            Kaip Lietuvą, priglaudus tavo galvą,
            Ir vėl išeiti, kur mirtim
            Mūs trispalvės
            Ir sunkūs kryžiai kalba. 

    (Iš 1991 metų rugpjūčio...)