vėlu jau mielasai vėlu
gailėtis kad nepakeitei
laukujų durų kodo
laiptų ungurys
užneša be garso
buto durys sutirpsta
pilnatis išduoda orderį
žinau nuo ko pradėsim -
nuo lentynos kur nuotrauka
nebe mano
kaip saldu mielasai kaip tvarkinga
viską baigti
dvyliktą dieną
kaip rafinuotai
pokši tavo cd
kaip spirga tūkstančiai žodžių
ugnis, mielasai, tik ugnis
atverčia tikrąjį
knygos veidą
nei tavo pagieža
nei gaisrininkų kopėčios
neprašoks mano bičiulių
Celsijaus ir Farenheito
vyriausioji liepsna
užkels į debesį -
mano vienkiemį mano getą mano sodomą
alsu mielasai alsu
kai kodas į širdį įdegęs