vos

2009 08 06 (2)

Vos užsimerkiu
Gulbės perskrodžia
Vandenį. Balta dėmė
Ant suknutės, tepliojau
Tą vakarą ant drobės,
O ji atėjusi
Prisėdo ir užsikėlė kojas
Ant staliuko. Paprašė,
Kad padėčiau patalpinti
Jos jaunystę. Aš to nesugebu,
Net jei mokėčiau, niekada
To nesiimčiau, tad pažvelgęs pro
Medžių šakom dangstomą langą
Išvydau, kaip perskrodžia
Ežero žaizdą. Nutapiau ją
Ant gulbių virtinės,
Kad niekas nepastebėtų,
Kokia ji jauna. Jos kelnaitės net
Iš tolo skleidė tą kvapą.
Nepastebėjot, kaip praėjo...
O tepliojau, tik
                        vasarą.