Taip visose palėpėse.

2009 08 03

The sky is the limit

Merginos sijono klostėse – visa saulės imperija nusėdo.
Drugio sėkla pievų meduje pasklido. Ją surinkę apvaisins
Pievų liokajai.

                                Taip visose pievose, visose moteryse.

Imperatorinė pasitikinti, tik šventu švytėjimu
Priliečia manąjį delną sau prie lūpų, pajuntu
Drėgną vėsą vasaros kaitroje... atgaivai mesteltą plunksną,
Taip sugeba, tik balti plasnotojai su dėmelėm, lengvai
Pakibę ant spindulio.

Ištrykštu... pavasariu ir mažais tamsiu oranžu
Ištepliotais apvalainais mažylių veidukais.
Jie kalasi it žolė iš po odos arimų.

Tikroviškumas bado akis ir nepadeda atrasti tiesos
Gal, tik todėl mes atrandame laiką, kad greitai susentume,
Kaip laikraščiai. Po keleto dienų nebeįdomūs, pakitę.
Medžiai atlaiko šimtmečių naštą, nors būna mažyčiai,
Kaip mes... o žodžius, tik tam, kad niekada niekad
Neišmoktume sakyti tiesos.

Aš įkalinta žuvėdra stikle, bet vis dar norinti sklęsti
Link bangų keterų su griaustiniais.

Nebeskubu... šešėlio demonai prisidengę anglimi
Ir kreida išpurena dangų ir paruošia mano žvilgsniui,
Kad niekada nenuleisčiau akių.
Atrodo tyla, tik tam įsiveržia, kad išgąsdintų žiogus,
Nes jie patys, kažkada pranokdavo kalnus
Besislapstydami mūsų palėpėje.

                              Taip visose palėpėse.